Kas yra skarifikavimas?

Tai procesas, kurio metu supjaustoma dirva ir nuo vejos pašalinamas augalų ir jų liekanų perteklius, samanos, taip suteikiant vejai galimybių gauti daugiau šviesos ir deguonies. Skarifikuojama specialiu prietaisu skarifikatoriumi, specialiu grėbliu ar tiesiog grėbliu lapams.

 

Sveika veja – ne laimingas atsitiktinumas, o tinkamos priežiūros rezultatas. Net ir nuolatos prižiūrint – laistant ir pjaunant veją, ilgainiui vejose susidaro veltinio sluoksnis, o drėgnesnėje dirvoje, ypač prie miškų esančiuose sklypuose, samanos. Įsisenėjusios šaknys, samanos trukdo augalams gauti optimalų kiekį jai reikalingų medžiagų bei atsinaujinti.

Veltinis – kietas, smėlio spalvos, 1-3 cm storio apmirusios žolės ir kitų organinių liekanų darinys. Storas veltinio sluoksnis, taip pat kaip ir samanos, neleidžia pakankamai įsisavinti trąšų, stabdo vandens ir deguonies patekimą į dirvą. Tuomet veja auga lėčiau, tampa neatspari mindžiojimui, šalčiui ir sausrai, padidėja ligų tikimybė.

 

Pagrindiniai veltinio susidarymo veiksniai:

  • Didelis sniego krūvis žiemą, ypač jei yra mindoma;
  • Netinkamas žolės pjovimo aukštis;
  • Rūgštus dirvožemis;
  • Per daug tanki veja (neatliekamas aeravimas)
  • Vejos žolyno sudėtis.

 

Veltinio ir samanų šalinimui yra reikalingas skarifikavimas (vejos šukavimas). Reguliariai skarifikuojant veją, neleidžiama susiformuoti vejos veltiniui ir samanoms, todėl į žemę patenka daugiau maistingųjų medžiagų.  Jeigu jūsų vejos plotas daugiau negu trys arai, neverta vargti su grėbliu. Tam darbui yra mechaniniai skarifikatoriai.

 

Picture1

 

Skarifikatorius – į vejapjovę panašus įrenginys, kuris besisukančiu velenu su akėtvirbaliais suraižo dirvą 1-3cm gyliu. Tokiu būdu yra išplėšiamas veltinis, samanos, supjaustomi kupstai ir padaromi rėžiai dirvoje. Suraižyta veja lengviau įsisavina deguonį, vandenį, tampa atsparesnė ligoms, mindžiojimui, lengviau įsisavina trąšas, turi daugiau vietos augimui.