Veltinio ir samanų šalinimui yra reikalingas skarifikavimas (vejos šukavimas). Reguliariai skarifikuojant veją, neleidžiama susiformuoti vejos veltiniui ir samanoms, todėl į žemę patenka daugiau maistingųjų medžiagų.  Jeigu jūsų vejos plotas daugiau negu trys arai, neverta vargti su grėbliu. Tam darbui yra skirti skarifikatoriai.

 

Kada skarifikuoti?

Ankstyvą pavasarį, kai nutirpsta sniegas ir išdžiūvą žemė, veją reikėtų nuosekliai iššukuoti. Norint sutvirtinti vejos šaknis bei pagerinti vešėjimą, augimą, trašų įsisavinimą, skarifikuoti pakanka du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.
Pagal Lietuvos agroklimatines sąlygas veją geriausia skarifikuoti pavasarį, o nespėjus, geriau kitų metų nelaukti – laiku iš vejos nepašalinus veltinio ir samanų, po skarifikavimo gali tekti atsodinti dalį vejos plotų. Pirmajį vejos skarifikavimą rekomenduojama atlikti po trejų metų nuo vejos pasėjimo. Jei žadate skarifikuoti tris kartus per metus – pirmą kartą skarifikuoti patartina kovo mėnesį, antrą kartą – gegužės viduryje ar pabaigoje, o trečią kartą – rugsėjo pradžioje.

 

Pasiruošimas

Prieš skarifikuojant veja nupjaunama kiek įmanoma žemiau (bet ne žemiau kaip 3cm). Idealus – 4 cm aukštis. Atkreipkite dėmesį, kad skarifikuoti lengviau,
kai dirva sausa. Taip išsaugoma technika (esant šlapiai dirvai ir žolei, gadinasi peiliai ir technika tarnauja daug trumpiau), o grioveliai ilgiau lieka atviri.
Skarifikavimo gylis, nustatomas ant skarifikatoriaus, priklauso nuo vejos veltinio storio, dirvos suslėgimo laipsnio ir vejos amžiaus.

 

Patarimai

Kiekvieną kartą skarifikuodami, kaip ir pjaudami, keiskite darbo kryptį ir kartas nuo karto dirbkite įstrižai, kaip aprašyta informacijoje apie geriausią pjovimo techniką. Po skarifikavimo pabarstykite kalkių ir trąšų, jei reikia, užsėkite tuščius plotus.

Po skarifikavimo geriausia atlikti aeravimą.

SAM_0220